Trąšų pasiūla šiandien išties didelė: vieni gamintojai žada greitą efektą, kiti – natūralumą, treti – ilgesnį veikimą. Ne vienam kyla klausimas: kokias rudenines trąšas vejai pasirinkti, kad nebūtų švaistomi pinigai ir veja iš tiesų gautų naudos?
Į ką atkreipti dėmesį rudeninių trąšų sudėtyje?
Rudeninės trąšos nuo pavasarinių bei vasarinių skiriasi maistinių medžiagų santykiu. Jei pavasarį ir vasarą dominuoja azotas, tai rudenį būtini kiti elementai:
- Kalis (K) – sustiprina vejos atsparumą šalčiui, ligoms, sausrai.
- Fosforas (P) – padeda šaknims augti ir kaupti energijos atsargas.
- Magnis (Mg) – palaiko sodrią vejos spalvą net vėlyvą rudenį.
Taisyklė paprasta: mažiau azoto, daugiau kalio ir fosforo. Pvz. NPK 8-20-28
NPK ar organinės?
- NPK trąšos – tai specialios trąšos, kuriuose subalansuota formulė su mažesniu kiekiu azoto ir didesne kalio bei fosforo koncentracija. Tokios trąšos užtikrina greitą veikimą.
- Organinės trąšos – natūralios, gerina dirvos struktūrą, tačiau veikia lėčiau.
- Ilgo veikimo trąšos – jos lėtai išskiria maisto medžiagas, todėl poveikis tęsiasi kelis mėnesius. Tai patogu, jei neturite daug laiko vejos priežiūrai rudenį.
Kodėl verta rinktis rudenines trąšas vejai NPK 8-20-28?
Rudeninės trąšos skiriasi nuo pavasarinių, nes vejoje šiuo metų laiku nebevyksta aktyvus augimas, o pasiruošimas žiemai. Formulė NPK 8-20-28 puikiai atitinka šiuos poreikius.
- Mažas azoto (N) kiekis – 8 %. Azotas skatina žaliosios masės augimą. Rudenį jo perteklius pavojingas – veja pradeda leisti minkštus ūglius, kurie nespėja sutvirtėti ir žiemą nušąla. 8 % yra pakankamai, kad veja išliktų žalia ir stipri, bet nebūtų provokuojamas nereikalingas augimas.
- Didelis fosforo (P) kiekis – 20 %. Fosforas labai svarbus šaknų sistemai. Jis padeda žolei kaupti energiją, kuri bus naudojama pavasarį. Stiprus šaknynas reiškia geresnį atsparumą šalčiui, ligoms ir sausrai.
- Labai didelis kalio (K) kiekis – 28 %. Kalis – pagrindinis elementas, padedantis vejai pasiruošti žiemai. Jis „užgrūdina“ augalus: sustiprina ląstelių sieneles, pagerina atsparumą šalčiui. Kalis taip pat padeda reguliuoti vandens balansą augalo ląstelėse, todėl veja geriau ištveria ir sausras, ir permainingą rudeninį orą.
- Subalansuota apsauga žiemai. Ši formulė leidžia pasiekti pagrindinį tikslą – ne skatinti augimą, o paruošti veją žiemai. Rezultatas: tankesnė ir stipresnė šaknų sistema, žalesnė ir sveikesnė veja pavasarį, mažesnė rizika, kad veja iššals ar nusilps.
Kada ir kaip tręšti?
- Laikas – tręšti nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Svarbu suspėti, kol dirva dar šilta.
- Dozė – laikykitės gamintojo rekomendacijų.
- Barstymas – paskleiskite tolygiai, po to palaistykite.
Dažniausios klaidos
- Naudojamos pavasarinės trąšos su daug azoto. Jos skatina jaunų ūglių augimą, kurie nespėja sustiprėti iki žiemos.
- Tręšiama per vėlai. Kai dirva jau atšalusi, augalai nebepasisavina maisto medžiagų.
- Netolygus paskleidimas. Tai gali palikti dėmes ar nelygų vejos atspalvį.
Norint nepasiklysti tarp pasiūlos, tereikia trijų žingsnių:
- Rinktis trąšas, kuriose mažai azoto, bet daug kalio ir fosforo.
- Nuspręsti – jums svarbiau greitas poveikis (NPK) ar ilgalaikė dirvos nauda (organinės).
- Laiku ir tolygiai paskleisti trąšas iki tol, kol vyksta vegetacija. Vejos vegetacija nebevyksta kai oro temperatūra yra žemiau +8 laipsnių.
Teisingai parinktos rudeninės trąšos vejai – tai investicija į sveiką, tankią ir žalią veją pavasarį. Pasirinkdami tinkamą sudėtį ir laiką, užtikrinsite, kad jūsų veja sukaups reikalingų medžiagų atsargas ir sėkmingai peržiemos.