Raudonsiūlė (Laetisaria fuciformis) yra viena dažniausių vasaros vejų ligų. Dažniausiai ji atsiranda nusilpusiose ir azoto stokojančiose vejose, kai žolynas nebegali normaliai atsistatyti po pjovimo, karščio ar drėgmės svyravimų.
Praktikoje ši liga retai atsiranda stiprioje ir reguliariai prižiūrimoje vejoje. Dėl to pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ne fungicidams, o stabiliai vejos mitybai bei tinkamai priežiūrai.
Kaip atrodo raudonsiūlė?
Dažniausi požymiai:
-
- rausvi arba rausvai violetiniai siūliški lapelių galiukai;
- netolygiai rausvėjantys plotai;
- retėjantis žolynas;
- šviesėjanti veja;
- lėtesnis augimas.
Rytais, kai ilgiau laikosi rasa, šie rausvi siūlai matosi aiškiausiai.
Jeigu kartu pradeda retėti veja arba plisti piktžolės vejoje, tai dažniausiai rodo bendrą žolyno nusilpimą.
Kodėl raudonsiūlė dažniausiai atsiranda vasarą?
Vasarą veja patiria didžiausią stresą:
- dažną pjovimą;
- karštį;
- drėgmės svyravimus;
- intensyvų augimą.
Tuo metu veja sunaudoja labai daug azoto. Kai jo pradeda trūkti, silpnėja augimas, veja lėčiau regeneruoja pažeistus lapus ir tampa jautresnė grybinėms ligoms.
Papildomai problemą stiprina:
- ilga rytinė rasa;
- vakarinis laistymas;
- per žemas pjovimas;
- suslėgtas dirvožemis;
- retas tręšimas.
Apie azoto reikšmę vejai plačiau rašėme straipsnyje apie NPK trąšas vejai.
Kaip sustabdyti raudonsiūlę?
Dažniausia klaida — iš karto ieškoti fungicidų. Daugeliu atvejų pirmiausia reikia sustiprinti pačią veją.
1. Stabilus vasarinis tręšimas
Vasarą labai svarbu palaikyti stabilų azoto kiekį dirvoje. Tam gerai tinka vasarinės trąšos vejai NS 27-4, kurios:
- padeda sumažinti azoto trūkumą;
- gerina spalvą;
- skatina tankesnį augimą;
- padeda vejai greičiau atsistatyti.
NS 27-4 sudėtyje esanti siera taip pat padeda efektyviau panaudoti azotą vasaros metu.
2. Tinkamas pjovimo aukštis
Vasarą veja neturėtų būti pjaunama per žemai. Optimalus aukštis dažniausiai yra apie 5–7 cm. Per trumpai pjaunama veja:
- greičiau praranda drėgmę;
- silpnina šaknų sistemą;
- sunkiau atsigauna po ligų ir karščio.
3. Laistymas ir skarifikavimas/aeracija
Raudonsiūlė labai mėgsta ilgai drėgnus lapus, todėl geriausia laistyti anksti ryte ir vengti vakarinio laistymo. Taip pat svarbu reguliariai atlikti aeraciją bei skarifikaciją, nes suslėgtame dirvožemyje veja silpsta daug greičiau.
Dažnai panašios problemos prasideda dar po žiemos, todėl verta perskaityti ir straipsnį apie vejos priežiūrą po žiemos.
Kaip sumažinti raudonsiūlės riziką ateityje?
Didžiausią skirtumą dažniausiai duoda:
- reguliarus vasarinis tręšimas;
- stabilus azoto papildymas;
- tinkamas pjovimo aukštis;
- rytinis laistymas;
- aeracija ir skarifikacija.
Tanki ir stipri veja daug rečiau serga grybinėmis ligomis.
Ilgalaikėje priežiūroje svarbios ne tik vasarinės trąšos vejai, bet ir tinkamai naudojamos rudeninės trąšos vejai, kurios padeda sustiprinti šaknų sistemą prieš žiemą.
_______________________________
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar raudonsiūlė sunaikina veją?
Dažniausiai ne. Liga pirmiausia pažeidžia lapus, tačiau ilgainiui stipriai silpnina bendrą žolyno būklę.
Ar būtina naudoti fungicidus?
Daugeliu atvejų fungicidų nereikia. Dažniausiai pakanka stabilizuoti tręšimą, sumažinti drėgmės stresą ir sustiprinti vejos augimą.
Ar vasarinės trąšos padeda nuo raudonsiūlės?
Taip. Stabilus azoto tiekimas padeda vejai greičiau regeneruoti pažeistus lapus ir sumažina ligos plitimą.
Ar robotų pjaunamos vejos serga dažniau?
Taip. Nuolatinis pjovimas ženkliai padidina azoto poreikį, todėl tokios vejos vasarą greičiau nusilpsta.
Ar galima pjauti veją sergant raudonsiūle?
Taip, tačiau rekomenduojama neperžeminti vejos ir palaikyti apie 5–7 cm pjovimo aukštį.
Ar vakarinis laistymas skatina raudonsiūlę?
Taip. Ilgai drėgni lapai sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms plisti.
Per kiek laiko veja atsigauna?
Jeigu pagrindinė problema yra azoto trūkumas, pirmi pagerėjimo požymiai dažniausiai matomi po 5–7 dienų.
Ar raudonsiūlė plinta po lietaus?
Taip. Šilti ir drėgni periodai yra vienos palankiausių sąlygų šiai ligai plisti.
Ar kalkinimas padeda nuo raudonsiūlės?
Tik tuo atveju, jeigu dirvožemis yra per rūgštus. Dažniausiai pagrindinė problema būna ne pH, o azoto trūkumas.
